- kelienis
- keliẽnis sm. (2) Prn žr. 1 kelis 1: Jis visus vaikus sau ant kelienių susitupdė ir glamonėja Lš. Negali atsiklaupt ant keliẽnių Auk. Purvo tai tiesiog ligi kelienių Jz. Labai susmušiau kelienį Smn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
ropukė — ropùkė sf. (2) Krsn žr. ropelė 9: Ropùkę sumušiau an ledo, net visas kelienis sutino Krok … Dictionary of the Lithuanian Language